EGLĖ COLUCCI: Argentinietiška movida Laikinosios sostinės modernizme

Pilotas.lt medžiaga Šiandien tapytoja Eglė Colucci labiau žinoma Argentinoje, nei Lietuvoje, tačiau pastaruoju metu ji vis dažniau pastebima gimtąjame Kaune – paroda „Kauno kontekstai“ Galerijoje Urbana Kauno architektų namuose – nėra joks atsitiktinumas. Eglės Colucci matymo laukas – judri ir akivaizdžiai suinteresuota žmogija, emocingai spurdanti įvairiausiuose architektūriniuose kontekstuose, kuriuos bendravardiklina viena esminė dimensija – Laikinosios sostinės

Meno erdvė: kaip Aleksandras Vozbinas slepiasi už savo paveikslų

15 min medžiaga Pernykštis kultūrinis žygis po garsių Lietuvos dailininkų dirbtuves sulaukė skaitytojų susidomėjimo ir pritarimo. Šiemet ir vėl leisimės į prasmingą pažintinę kelionę po uždarą kūrėjų pasaulį. Nuoširdžiai dėkoju visiems dailininkams, atvėrusiems savo duris ir širdis. Apie talentingo tapytojo Aleksandro Vozbino kūrybą garsūs menotyrininkai prirašė nemažai vertinimų ir įžvalgų. Tačiau tai jų asmeninis požiūris,

KAUNIEČIAI SUKŪRĖ NAUJĄ, NEPRIKLAUSOMĄ MENŲ IR KULTŪROS PLATFORMĄ

Bernardinai.lt medžiaga „Mėlynas šuo“ – tai šiomis dienomis pradėjusi veikti nauja į kokybišką turinį besiorientuojanti menų ir kultūros platforma, skirta visiems kūrėjams ir menu besidominčiai bendruomenei. Šios iniciatyvos idėjos autorė – kaunietė dailininkė Jurgita Rancevienė, o „Mėlyno šuns“ dizaino autorius, administratorius bei programuotojas – dailininkės sūnus Pijus Rancevas. Tapytoja, iliustratorė ir žurnalistė J. Rancevienė teigė, kad

SAULĖ KISARAUSKIENĖ: „MENAS TURI PAKYLĖTI NUO ASMENINIO GYVENIMO“

Ant tapytojos ir grafikės Saulės Kisarauskienės molberto pritvirtinta drobė balta kaip sniegas. Pašnekovė pasakoja susiradusi senus eskizus ir planuojanti juos įgyvendinti. Aš, kaip ir tuščioji drobė, nekantrauju išgirsti ilgai brandintas dailininkės mintis. Saulė Kisarauskienė dalinasi savo išmintimi apie idėjos ir materijos kovą, kūrybinę begalybę ir meninį ambivalentiškumą, atvirauja apie pamėgtus motyvus ir temas. Iki 1960

Meno erdvė: Virginijaus Viningo solinės džiazo variacijos

Tęsiame mūsų kultūrinį maršrutą po dailininkų dirbtuves. Prieš gražiausias žiemos šventes parinkau jums specialiai kelionę į Klaipėdą, pas vieną ryškiausių šiuolaikinių ekspresionistų, emocijų ir siautulingos tapybos meistrą Virginijų Viningą. Dirbtuves jis nuomojasi pragmatizmo kupiname didmeninių bazių rajone. Čia nuolat zuja krovinių gabentojai. Kraunami baldai, automobilių detalės, gėrimai, maistas. Dabar čia mandarinų metas. Artėja Kalėdos. Tęsiame

Upės sargyboje: potvyniai ir atoslūgiai Ryto Jurgelio parodoje

Ryto Jurgelio tapyba – nelyginant taki upė, kuri savo sruvenančiais vandenimis atveria transcendentinę plotmę, atpalaiduojančią dienos reikaluose įstrigusią sąmonę nuo sustabarėjusių kasdienybės gniaužtų. Upė čia patvinsta skaidrinančiu geltonu švytėjimu, čia nardina meditatyviais kvadratėliais pasruvusių vidinių vandenų gelmėn, kol vienąsyk akinančiai nurausta, tarsi atplukdžiusi iš liaudies pasakos lemtingą kraujo putą ar vėl atslūgsta, apnuogindama vidinės savasties

Kauno menų inkubatoriaus galerijoje „Ars et mundus“ veikė Leonoros Kuisienės trečioji personalinė meninės knygrišystės paroda ,,Laikas“

Knygrišyba, kaip amatas ir menas, žinoma nuo senovės. Jos kelias beveik toks pat senas ir ilgas, kaip ir pačios knygos. Pirmosiomis knygrišystės apraiškomis laikomi senovės romėnų diptichai – vaškuotos lentelės užrašams, įrištos į puošnų, dažniausiai drožinėto dramblio kaulo viršelį. Įrišęs knygą ir pradėjęs puošti jos viršelį, amatininkas virsta menininku, o knygos įrišimas tampa meno kūriniu.