LAZDYNŲ 50-METIS: ERIKOS PETUNOVIENĖS TAPYBOS PARODA „LAZDYNAI: MIESTO IR GAMTOS HARMONIJA“

Menininkė Erika Petunovienė (Erica AYTE) 2019 m. liepos 1 d. kartu su LR Seimo nariu Algiu Strelčiūnu III Seimo rūmų galerijoje atvėrė personalinę tapybos parodą „Lazdynai: miesto ir gamtos harmonija“ skirtą Lazdynų mikrorajono 50- mečiui paminėti. Parodos atidaryme dalyvavo gausus būrys menininkės gerbėjų, lazdynų kūrėjų ir gyventojų. Parodos atidarymo metu Seimo narys Algis Strelčiūnas dalinosi patirtimi, įdomiomis žiniomis ir istorija apie Lazdynus, skambėjo nuoširdūs Lazdynų Ryto ir Jonažolių kaimo bendruomenių atstovų sveikinimai Lazdynams ir jų gyventojams. Ypatingą nuotaiką kūrė ir muzikiniais pasirodymais visus džiugino Diana Jurkevič ir pagyvenusių žmonių poezijos ir romansų klubas „Elena“ bei Aldona ir Petras Žiupsniai.

Tik prieš kelias savaites iš meno simpoziumo pietų Italijoje grįžusi menininkė su įkvėpimu sukūrė ir naujų paveikslų ciklą šiai parodai. Autorė yra surengusi 9 personalines parodas, prieš pusmetį, organizatorių kvietimu dalyvavo meno simpoziume Indijoje. Šie metai nenusileidžia aktyviu dalyvavimu bei kūryba nei praėjusieji, kai Erika Petunovienė aktyviai dalyvavo parodose Lietuvoje, šiais metais didžioji dalis parodų suplanuotos užsienyje. Tačiau pati autorė prašė išsamesnę informaciją palikti vėlesniam laikui. Tiesa, šiais metais Graikijos meno savaitės tarptautinės parodos metu, Erikos Petunovienės paveikslai pelnė kelis „Avangardo“ nominacijos diplomus. Jos kūryba apkeliavo įvairias šalis: nuo Vokietijos, Slovėnijos, Švedijos iki Australijos ir kt. Šį rudenį tarptautinės vertinimo komisijos atrinkta dalyvauti prestižinėje tarptautinėje parodoje, 12-oje Florencijos bienalėje, kur pristatys savo kūrybą.

Lazdynai yra viena iš tų Vilniaus dalių, kuri visiems sukelia pažįstamas malonias asociacijas. Tai iš tiesų legendinis rajonas, kuriame oras atrodo gaivesnis, laisvalaikį gali leisti gamtos apsuptyje, o kaimynai yra tavo pažįstami. Tai kartu yra jaunas rajonas. Nors erdvios dekoratyviais medžiais apželdintos gatvės, atviri kiemai ir skverai buvo suprojektuoti prieš pusę šimtmečio, jaunesnioji lazdyniečių karta yra pasiryžusi išlaikyti malonią vietos atmosferą. Lazdynai yra visada žydintys, ryškūs ir pilni gyvybės. Paveikslų paroda yra pirmasis, bet ne vienintelis renginys 50-mečiui paminėti. Lazdynų Ryto bendruomenė, su kuria bendradarbiauja tapytoja, rudenį organizuoja forumą, pristatysiantį rajono istoriją, ir kitus pramoginius renginius. „Malonu dirbti su žmonėmis, kurie rūpinasi vietos, kurioje gyvena, jaukumu ir yra be galo organizuoti bei bendruomeniški”, – priduria dailininkė.

Lazdynams skirtą parodą sudaro trys pagrindinės temos: vietoženkliai, kraštovaizdis ir atmosfera. Visiems iš pirmojo žvilgsnio atpažįstami Lazdynų statiniai yra parodos „privalomoji programa”. Tapytoja bandė juos perteikti jungdama vaizduojamąją dailę ir abstrakčią manierą, kuri yra jos asmeninis stilius. Naktinės rajono panoramos įgalino tapytoją išnaudoti ekspresyvų tapymo stilių su ryškiais spalvų kontrastais ir pabrėžtais kontūrais. Kartu tai mėgstamiausias dailininkės paros laikas: „Kai aplinkui viskas užmiega, sulėtėja, nutyla, tada imi girdėti gamtos ir gyvūnijos garsus, kiekvieną vakarą gali matyti skirtingos paletės įstabų dangų. Tada supranti, kad Lazdynai nėra vien žmonių šurmulys, bet ir galinga stichija. Miestas ir gamta išmokę gyventi kartu.” Paveiksle „Panorama: Lazdynams 50“ perteikta netikėta rajono, kaip tikrojo miesto centro idėja. Erika Petunovienė sako: „Gyvenu gana aukštai ir iš mano namo balkono atsiveria įspūdinga ir plati panorama, kuria gali žavėtis ir tapyti kas vakarą po naują paveikslą. Įkvėpimas čia pat ir skirtingais metų laikas vis kitoks. Lazdynai garsėja savo erdvumu. Prieš tavo akis atsiveria kalva su didelėmis aikštėmis, akys gali pailsėti. Taip pat tai yra gera vieta stebėti viso miesto renginius: iš aukštai matome pusę miesto nušviečiančius fejerverkus bei saulėtais rytais ir vakarais kylančius oro balionus. Kad ir kas vyktų Vilniuje, Lazdynai tampa terasa stebėti, kas vyksta mieste ir kartu su visų likusių dalių gyventojais dalyvauti jų vyksme. Jei Vilnius yra septynių kalvų miestas, Lazdynai tikrai yra Kapitolijus. Jeigu tik tolumoje matote Televizijos bokštą, pagalvokite, kad mes nuo šlaito žvelgiame į jus atgal,” – šypsosi dailininkė. Ikoninis rajono simbolis – Televizijos bokštas yra pavaizduotas kitame plačios panoramos paveiksle „Lazdynų siela“. Garsusis sostinės švyturys į Lazdynus kviečia visus, tačiau paveiksle paslėpta ir tik vietiniams atpažįstama užuomina. Šalia bokšto žvaigždynų ir „vietos DNR“ juostų fone sklandantis balandžio siluetas simbolizuoja tai, ką žino tik šlaito gyventojai. Iš prie bokšto esančio namelio po visą rajoną pasklinda čia gyvenantys balandžiai – taikos ir santarvės pranašai. Naujų spalvų į rajono aplinką įneša sąlyginai nauji statiniai – paveikslas „Keliai“ vaizduoja geometrizuotą, žaismingomis spalvomis nušviestą viaduką. Paveiksle „Lazdynų Šv. Jono Bosko bažnyčia“ matome organišką, nevaržomai ištaškytą ir išlaistytą foną, kurio spalvos atliepia Lietuvos trispalvę. „Vietos bažnyčia yra bendruomenės širdis, čia vyksta daugybė renginių vaikams ir šeimoms, čia verda gyvybė, o kunigas italas Alessandro Barelli yra vietos herojus ir legenda. Ši vieta kaip tyčia ilgą laiką buvo tuščia, rajono architektas Vytautas Čekanauskas čia norėjo matyti bažnyčią dar tais laikais, kai tokios svajonės atrodė neįmanomos. Šiandien čia auga jaunoji Lietuva,” – sako dailininkė. Plačiam kraštovaizdžiui kontrastą sudaro paveikslas „Rytas. Gėlės. Vaza”, kuriame yra panaikinamos ribos tarp lauko ir kambario erdvės – išnykęs lango rėmas užleidžia vietą oranžinės saulės ir vandens pripildyto indo užuominoms, kurias supa apšviestų gėlių spalvotumą ryto prieblandoje simbolizuojantis fonas. Lazdynuose nėra ribų tarp vidaus ir lauko: gryno oro, šviesos ir laisvės pojūtis gali jus atlydėti iki kambario, ši miesto dalis neverčia gyventojų užsidaryti ankštuose blokinių namų kolumbariumuose, bet leidžia jiems laisvai kvėpuoti. Ko dar reikia namams?

Kitą parodos segmentą sudaro abstrakčios vietos kraštovaizdžio užuominos. Paveikslas „Pažvelk, kas ten danguje?” skirtas kontrastams – šalia upės stovintys žmonės stebi konfeti primenantį šviesų žėrėjimą aukštai danguje. Panaši idėja perteikta paveiksle „Keturios stichijos“ – tekančios saulės nušviesti žali Lazdynų šlaitai iš tiesų yra pakibę erdvėje tarp vandens ir dangaus. Paveikslas „Dangaus panorama“ vaizduoja tą būtent momentą, kai ši erdvė tarp upės ir debesų yra nutvieskiama ryto žaros. Paveiksle „Aikštė po lietaus“ randame miesto atspindžių panoramą. Galiausiai paveikslas „Kraštovaizdis“ yra pripildytas neįprastų neoninių spalvų, kurios perteikia tikėjimą, jog Lazdynai gyvuos kaip ryški, šiuolaikiška ir ekspresijos pilna kaimynystė.

Paskutinėje parodos dalyje jaučiame šios ypatingos miesto dalies nuotaiką, atmosferą, žalumą, kuri įkvepia dailininkės paveikslus. Pasak autorės „Lazdynai – tarsi miestas miške, čia nereikia toli eiti, kad pajaustum gamtą, viskas šalia: pušynai, parkeliai, nuostabūs vaizdai. Išėjus iš ramaus miškelio vėl atsiduri mieste ir patenki į judraus miesto atmosferą. Viskas, ko gali norėti vienoje vietoje“. Nuolatos žydinčio, įvairiomis spalvomis mirgančio rajono įspūdį perteikia paveikslai „Ryto rasa“, „Aura“, „Džiaugsmas“, „Kvapas“ ir „Paukščiai irgi nori mylėti“. Tai įšaldyta legendinė Lazdynų atmosfera, kurią palaikyti kasdieną reikia žmonių bendrystės ir gerumo. Erika Petunovienė linki, kad šį nuostabų Lazdynų pojūtį padėtų palaikyti jos paveiksle užgimę „Harmoniją nešantys Lazdynų sargai“. Dailininkės kūryba keliauja po įvairias šalis, tačiau jos kūrybos įkvėpimo šaltiniu visada lieka namai. Kviečiame apsilankyti dailininkės parodoje, kuri veiks III-iuose Seimo rūmuose iki liepos 15 dienos.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *