Negrožinė literatūra šiandienos skaitytojui jau akivaizdžiai yra svarbesnė. Tą rodo ir jos populiarumas, na tą patvirtina ir kone visos šalies leidyklos, vis dažniau pristatančios būtent tokį pasirinkimą mums.
Knyga, į kurią šiandien noriu atkreipti jūsų dėmesį – žanriškai sudėtingas, bet pagaviai ir lengvai parašytas pasakojimas. Apibūdinti ją galima pačios autorės žodžiais, kreipiančiais mūsų mintis
ne tik atgal – kažkada itin populiaraus egzistencializmo link – tačiau ir link šiandienos ir rytojaus l. Egzistencialistų „filosofija išlieka įdomi ne todėl, kad jie buvo teisūs arba klydo, o todėl, kad kalbėjo apie gyvenimą ir nagrinėjo du svarbiausius žmonijos klausimus: Kas mes esame?
ir Ką turėtume daryti?“****
Kitaip tariant, galima griežtai nesutikti nė su vienu iš egzistencializmo filosofų, galima užsispyrus tvirtinti, kad egzistencializmas nebemadingas, kad tai – nerimta filosofija, tačiau būtų sunku paneigti, kad jų kelti klausimai kaip niekad aktualūs ir šiandien.
Egzistencializmo pradžia užfiksuota tiksliai: 1933 m., kai viename Paryžiaus bare trys draugai susitiko išgerti abrikosų kokteilio. Tai buvo Jeanas-Paulis Sartre’as, Simone de Beauvoir ir Raymond’as Aronas, kuris užsidegęs pasakojo tuodviem apie naują Berlyne populiarią kryptį – fenomenologiją.
„Jei esi fenomenologas, gali kalbėti apie šį kokteilį ir iš to padaryti filosofiją!“, – pasakė Aronas. Ši frazė ir įžiebė kibirkštį, iš kurios kilo egzistencializmo gaisras. Ši paprasta frazė parodė Sartre’ui, kad fenomenologija yra būdas filosofiją susieti su kasdiene gyvenimiška patirtimi; ja remdamasis, Sartre’as sukūrė visiškai naują filosofijos kryptį, kalbančią apie radikalią laisvę, autentišką būtį ir politinį aktyvizmą. Tai ir buvo egzistencializmas, iš Kairiojo kranto džiazo barų ir kavinių pasklidęs po visą pasaulį. „Egzistencialistų kavinėje“ telpa viskas: maištinga jo plėtra Antrojo pasaulinio karo metais, įtaka antikolonializmui, feminizmui, LGBT judėjimui. Supindama biografijas su filosofija, autorė prikelia ir atgaivina egzistencializmą su visomis jo kūrėjų ir sekėjų tarpusavio kovomis, romanais ir maištais. Prieš mus kaip gyvi iškyla žmonės, bandę atsakyti į klausimus – ką reiškia autentiška būtis po Dievo, ką reiškia laisvė ir atsakomybė.
Egzistencializmas – visai ne į užmarštį nugrimzdusi filosofijos kryptis. Jis vėl svarbus dabartinei visuomenei, kuri iš naujo svarsto apie žmogiškosios būties aktualumą fragmentiškame technologijų valdomame pasaulyje.
Sarah Bakewell (Sara Beikvel) – britų filosofė, trijų bestseleriais tapusių biografinių knygų autorė. „Egzistencialistų kavinėje“ – ketvirtoji jos knyga, „Guardian“ ir „New York Times“ nominuota kaip viena geriausių 2016 m. negrožinių knygų.
Sarah Bakewell „Egzistencialistų kavinėje. Laisvė, būtis ir abrikosų kokteilis“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m.