Tarpdisciplininio meno kūrėjas Alvydas Urbietis, surengęs ne vieną personalinę bei dalyvavęs daugelyje skirtingų grupinių, teminių parodų, jose pristatęs konceptualias instaliacijas, šiuolaikinę skulptūrą, ready-made‘o kūrinius, šį kartą parodoje eksponuoja gana klasikinėmis technikomis sukurtus darbus – kamerinio formato keramikos kūrinius ir ekspresyvaus potėpio tapybos darbus. Tiesa, abi šios technikos menininkui nėra naujos ar nepažintos, prie jų, kaip teigia A. Urbietis jis vis sugrįžta. Nepaisant posūkio į grynesnes, tradiciškesnes išraiškos technikas, reflektuojamų temų sferoje galima įžvelgti tęstinumą: kūrėjui svarbi aplinkos, jį supančio konteksto bei jo paties vidinių būsenų analizė. Šios parodos kūrinių atsiradimą, jų temas iš dalies padiktavo menininko kelionės po kitas šalis. Darbuose su menininkui būdingu paslaptingumu, metaforiškumu, kurį, lyg nuorodos ar raktažodžiai, šiek tiek paaiškina darbams suteikti pavadinimai, fiksuojamos nuotaikos, emocijos, sutikti žmonės.
Nedideliuose keramikos kūriniuose abstrahuotos figūros pasižymi groteskiškumu, menininkas daug dėmesio skiria faktūrai bei spalvai. Su žmonėmis vykstančias transformacijas autorius prilygina kosmosui ir klajojantiems meteorams. A.Urbietis apie “Radinių iš šešėlių slėnio sukūrimo aplinkybes”:
“Mėgstu leisti laiką sodyboje, esančioje toli nuo miesto šurmulio. Kai dangaus skliaute įsižiebia žvaigždės, aš įsitaisau netoli esančiame slėnyje ir stebiu krintančių žvaigždžių, o gal meteorų judėjimo trajektorijas. Tomis naktimis, kai turiu daug kantrybės ir savo taurėje pakankamai gero vyno, sulaukiu akimirkų, kai meteorai krinta visai šalia. Jie šnypšdami ir žaižaruodami, lyg sulėtinti žaibai, skrodžia slėnio horizontą, sminga visai šalia manęs, žemėje palikdami išmuštas garuojančias duobes. Aš renku juos ką tik nukritusius. Tuomet pro garų ir dulkių debesis prasiskverbiančiame švytėjime dar suspėju pamatyti man artimų ir svarbių žmonių veidų bruožus, bandau juose perskaityti man atneštą žinią…
Brėkšta. Meteorų skleidžiamos šviesos ir šešėlių žaismas darosi vis blankesnis. „Svečių“ veidai iš lėto praranda atpažįstamus žmogiškus bruožus. Juos paslepia kosminio šalčio ir klaidingai apskaičiuotų skridimo trajektorijų palikti randai.”
Naujausiuose A.Urbiečio tapybos darbuose, be abejo, pirmiausia pastebima ekspresyvi, drąsi išraiška, gana intensyvus koloritas. Kelionės, bendravimas su emigrantais menininką inspiravo “žmogaus be vietos” temai, kalbančiai apie nestabilumą, nekonkretumą. Dinamiškas, ekspresyvus „Where is my Mind?“, jau savo pavadinimu diktuoja pasimetimą, chaosą; “Tarpduryje” liudija panašią būseną, tačiau kūrinio herojus statiškesnis, paniręs į kamuojančias problemas. Kaip ir keramikos kūriniai, tapybos darbai kuria santykį su kosmoso sfera, dangaus kūnais. Paradoksalus, siurrealų įspūdį kuriantis darbas – “Triušis ryjantis saulę”, savyje talpina įvairias emocijas ir galimus interpretacijų naratyvus.
Alvydo Urbiečio kūrybos svetainė: http://alvydasart.mozello.lt/
Miglė Munderzbakaitė