Kaune reziduojančių menininkių Anos Kovačić ir Sonjos Jo darbai – 12-oje Kauno bienalėje

12-osios Kauno bienalės parodoje „Po išvykimo | Prieš atvykstant“ bus pristatyti Kaune reziduojančių menininkių kūriniai. Tai – projekto „Stebuklingi kilimai“ („MagiC Carpets“) rezidenčių Anos Kovačić ir Sonjos Jo meniniai tyrimai. Menininkė iš Kroatijos Ana Kovačić savo tyrimui Kaune pasirinko prof. Tado Ivanausko asmenybę, o serbų kilmės menininkė Sonja Jo tyrinėjo Šančių rajoną, rinkdama jo gyventojų ir fabrikų istorijas.

Projektas „Stebuklingi kilimai“ – tai kūrybiškos Europos iš dalies finansuojamas keturmetis tarptautinis projektas, įtraukiantis 13 organizacijų iš skirtingų Europos šalių bei koordinuojamas Kauno bienalės. Projektas sujungia vietos bendruomenes ir kylančius menininkus bendroms meno veikloms įgyvendinti.

Prof. T. Ivanausko pėdomis besekant
Menininkė Ana Kovačić kelionės temos tyrinėjimams pasirinko garsaus lietuvių zoologijos profesoriaus Tado Ivanausko asmenybę. Ana Kovačić rinko profesorių pažinojusių žmonių istorijas, įskaitant jo įdukros vyrą prof. Algirdą Baltuškevičių bei prof. Tomą Staniką, lydėjusį profesorių į jo paskutinę ekspediciją 1960 m. Obės upės link vakarų Sibire, Rusijoje. Menininkė aplankė Ventės ragą ir jame įsikūrusią ornitologinę stotį, Žuvinto biosferos rezervatą pietų Lietuvoje, bei Zoologijos muziejų Kauno centre – visi jie trečiajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje įkuti prof. T. Ivanausko iniciatyva.

Menininkė Kauno bienalės lankytojams pristatys trijų dalių įvietintą instaliaciją „Migruojančios rūšys – judėjimo apmąstymai“, sujungiančią tris išskirtines Kauno vietas: Kauno autobusų stoties laukimo salę, Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų ir Obelynės parką. Instaliacijų centre – migruojančių paukščių tema. Anos Kovačic kūriniuose paukščių migracija persipina su šiuolaikiniame pasaulyje paplitusiu žmonių nuolatiniu judėjimu.

Pirmoji instaliacijos dalis – tai Kauno autobusų stotyje įrengtas videokūrinys. Vaizdo įraše matomi menininkų ir kitų gamtos stebėtojų trumpo metražo filmai, įrašas papildytas juodomis ir baltomis fotografijomis iš prof. T. Ivanausko asmeninių albumų, taip pat Anos rezidencijos metu užfiksuotomis paukščių migracijos akimirkomis.

Antroji instaliacijos dalis įsikurs Laisvės alėjoje esančiame Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejuje. Šią instaliaciją sudarys 4 dioramos, pasakojančios istoriją apie kasmetinį paukščių migracijos ciklą ir jų kelionių niuansus: lizdų sukimą, migracinį nerimą, didelių vandens telkinių vengimą ir kai kurių paukščių kelionę net iki Pietų Afrikos Respublikos.

Paskutinė, trečioji instaliacijos dalis – tai paukščių stebėjimo stotis – įsikūrusi Obelynės parke, Akademijoje, netoli prof. T. Ivanausko sodybos. Paukščių stebėjimo stotis suręsta iš aplinkui Obelynę esančiuose miškuose surinktų medžių kamienų. Joje bus įrengti skirtingi paukščiams reikalingi įrengimai: lesykla, vandens maudyklėlė ir vieta, kurioje žmonės gali sėdėti ir stebėti paukščius. Pagrindinis šios instaliacijos tikslas – skatinti vietos žmones naudotis Obelynės parku poilsio reikmėms, priartinti juos prie gamtos ir ištirti tiek paukščių, tiek ir žmonių migravimo ypatumus.

Ana Kovačić (g. 1986 m.) Zagrebe gyvenanti ir dirbanti multimedijų menininkė, savo darbuose menininkė tiria ryšį tarp asmeninės ir socialinės atminties ir to, kaip atmintis įsirašiusi mūsų kūnuose ir mūsų gyvenamojoje erdvėje. Ekonominės ir politinės transformacijos, darbo ieškančių ir migruojančių žmonių istorijos, atotrūkis tarp čia ir ten, dabarties ir praeities – tai atsikartojančios jos darbų temos. Juose nagrinėjami įvairialypiai jos analizuojamose vietose vykstantys pokyčiai – ar tai būtų apleistas kaimas, perėja, vyno darykla ar jos šeimos butas. Savo darbuose menininkė pasitelkia asmenines istorijas, padedančias jai kalbėti apie „didesnes“ temas platesniame kontekste: nostalgiją, priklausymo kažkam jausmą, tapatybės paieškas ir nesaugumo jausmą.

Šančių fabrikai ir besikeičiantis darbuotojo gyvenimas

Menininkę iš Serbijos Sonją Jo patraukė Šančių rajono istorijos. Menininkė sukūrė projektą „Be griuvėsių nebus ir naujo pasaulio“, kuriame nagrinėjamos istorinės, 1990 metais Lietuvoje vykusios transformacijos. Į šią temą pažvelgiama iš buvusių Šančių fabrikų istorijos perspektyvos. Konceptualumo prasme Sonja Jo atskleidžia nenutrūkusį ryšį tarp pramonės ir politikos, ar tiksliau – kaip į pelno siekimą nukreiptas mąstymas prisitaiko prie savo laikų politinių ir ekonominių galimybių. Menininkės atspirties tašku tapo asmeniniai buvusių Šančių fabrikų darbuotojų liudijimai apie istorinius režimų pasikeitimus, o patį projektą sudaro dvi dalys.

Pirmoji projekto dalis – „Kaip ištaisyti savo istoriją“ atskleidžia asmenines buvusių fabrikų darbuotojų istorijas, bei jų bandymą naviguoti neramiuose komunistinių ir kapitalistinių režimų politinių ir industrinių audrų vandenyse. Menininkė surinko vietinių darbuotojų mintis, jausmus ir nuomones, ir jas įkūnijo fizinėje skulptūros formoje. Raudonų ir baltų plytų skulptūrinės konstrukcijos liudija apie komunistinės ir kapitalistinės ideologijos sankirtą. Šios skulptūros ir jų fotografijos pristatomos Kauno Šančių poliklinikoje.

Antroji projekto dalis – „Kaip atsikratyti savo istorijos“ – tai videokūrinys ir instaliacija, kurių tikslas parodyti sąlygas, kuriomis Kaunas ir likusi Lietuva priėmė visas ideologines savo istorijos transformacijas. Vaizdo įraše motyvacines kalbas sako vis savo kalbėjimo manierą bekeičianti pranešėja. Pagrindinė žinutė žiūrovui – kad istorinių ir šiuolaikinių politinių įvykių priėmimas – tai asmeninis pasirinkimas. Tuo tarpu video kūrinį lydinčią instaliaciją sudaro raudonas, sovietinį režimą simbolizuojantis kilimas, ir buvusiuose Šančių fabrikuose rastos medžiagos – dulkės bei įvairios atliekos. Instaliacija siekiama parodyti, jog kad ir kaip stengtumeisi, savo istorijos neįmanoma atsikratyti, nes ji palieka savo žymę. Ši kūrinio dalis yra pristatoma Kauno paveikslų galerijoje.

Sonja Jo (g. 1992 m.) – gyvena ir dirba Novi Sade, Serbijoje. Jos kuriamų skulptūrų ir instaliacijų centre – vizualiosios kultūros įtaka kasdienei komunikacijai, pradedant nuo vaikystės žaidimų, TV reklamų iki raudonos penkiakampės žvaigždės. S. Jo seka šių kasdien sutinkamų simbolių transformaciją, kvestionuodama dvi nesutaikomas gyvenimo koncepcijas – praeities ideologijas ir šiuolaikinį gyvenimą. Menininkės darbuose atsikartojančios temos – tai dviprasmė praeities ir dabarties prigimtis bei prasmės transformacijos skirtingose ideologinėse sąlygose.

Kelionės metaforose

12-oji Kauno bienalė PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT vyks birželio 7 – rugsėjo 29 dienomis. Šiemet bienalė tyrinėja kelionę plačiąja prasme, tarpinę būseną, procesus ir metaforas, Kauno daugiasluoksnius kontekstus ir kultūrinį identitetą. Šių metų birželio 7-ąją atidaroma paroda apjungs viešąsias ir parodines erdves nusidriekdama Kauno traukinių stotyje ir jos prieigose, Kauno paveikslų galerijoje, miesto viešose ir muziejinėse erdvėse. Parodą PO IŠVYKIMO | PRIEŠ ATVYKSTANT sudarys bene trisdešimties menininkų darbai, iš kurių net daugiau kaip dešimt – sukurti specialiai Kaunui. Didysis atidarymo savaitgalis birželio 7 – 9 d. Daugiau informacijos: www.bienale.lt. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *