Paskutinius trejus metus naujas knygas pristatydavau savo radijo laidoje “Mūzų menė“ (ačiū už tokią galimybę „MANO FM“ ir Aidui Totoraičiui, bet atsiradus „Mėlynam šuniui“, nusprendžiau perkelti šias apžvalgas čia. Tai labai subjektyvūs tekstai, nes pristatau tik tai, kas mane sudomino ir tai, kuo manau verta pasidalinti su Jumis.
Taigi, artėja Vilniaus knygų mugė ir todėl pasirinkau kaimynų latvių rašytoją, kuri, nors ir kaip sakoma, „labai trumpam“ žada užsukti į tradicinius mūsų „knygų atlaidus“.
Leidyklos „Tyto alba“ naujiena – šiuo metu žymiausios latvių rašytojos Noros Ikstenos romanas „Motinos pienas“. Romane pasakojama trijų kartų šeimos moterų ir sovietmečio visuomenės istorija. Latvija sovietmečiu ir Lietuva sovietmečiu. Pabandykime atrasti skirtumų. Buvo. Bet ne tiek ir daug, tad skaityti tikrai įdomu.
Iš pirmo žvilgsnio tai – romanas apie motiną ir dukterį Sovietų Latvijoje 1969–1989 metais. Tačiau giliau slypi ir šalies istorija nuo sovietinės stagnacijos iki nepriklausomybės paskelbimo, ir klampi, žlugdanti skundimo, įtarinėjimų ir visuotinės apatijos atmosfera, ir sovietinė mokykla, ir artėjančios laisvės nuojauta. Viskas atpažįstama.
Tai labai moteriškas romanas – moterims apie moteris. Romanas apie gydytoją, tremtinio dukrą, iš kurios sovietų valdžia atima viską, ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei šeimą. Jos šeima – tai dukra, kurią ji bandė apsaugoti nuo gniuždančios valdžios, ir motina, kuri vienintelė stengėsi perduoti anūkei šilumą ir norą gyventi. Tai pasakojimas apie bandymus išlikti, nepaaukojant savo įsitikinimo ir žmogiško smalsumo, ir apie kainą, kurią tenka mokėti už tą išlikimą. Apie emocinę ledo sieną, kuria motina atsitveria nuo dukters – iš meilės ir noro apsaugoti. Apie stingdantį sistemos negailestingumą, apie bejėgiškumą ir pasipriešinimą. Apie tris moteris – senelę, dukrą ir anūkę. Apie nemeilę, kuri yra kaip išsigelbėjimas, apie aplinką, kur nuodais virsta viskas – netgi motinos pienas.
Nora Ikstena – šiemet pasitinkanti savo penkiasdešimtmetį, dabar bene žinomiausia latvių rašytoja, daugybės premijų laureatė, o garsiausias jos romanas „Motinos pienas“, išverstas į vokiečių, anglų, makedonų kalbas.Viso autorė yra parašiusi 16 kūrinių.
Nora Ikstena. Motinos pienas. Iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė. – Vilnius: Tyto alba,
2019.