LEIDŽIASI ČIUPINĖJAMI, NES APSIRENGĘ NUOGAIS RŪBAIS

Kovo 1 diena Klaipėdoje „Baroti“ galerijoje atsidarė REDOS ir ARŪNO UOGINTŲ PARODA „Archeologai“

prisiminimas : Šiaulių laikraštis 2007 m. klausia, ar provincijai reikia šiuolaikinio meno?

Šiauliuose įsivietinę REDA IR ARŪNAS UOGINTAI yra faktas, kad reikia ar nereikia, – jis yra. Jie ir jų darbai matomi ne tik Šiauliuose, Vilniuje, Klaipėdoje, bet ir Londone, Venecijoje, Rygoje, Kuldygoje, kažkuriame Kinijos mažmiestyje, o kaip be to…

1993 m. Uogintai pasivadinę ARCHEOLOGAIS, pradėjo kurti performansus, kuriuose imituoja komercinę, tautinę, religinę kultūras. Makabriškos tautinio ir religinio rūbo klastotės keliauja po mados ir šiuolaikinio meno festivalius.

Iš pradžių Vilniaus mainstream‘as jų nepripažino, – kas čia per kičas? Bet Uogintai nekreipė dėmesio, darė savo.

Arūnas mano, kad mes vis dar gyvename totalitarinio mąstymo rėmuose: viskas, kas neatitinka pagrindinės linijos (anksčiau buvo komunistų partinė linija, dabar Vilniaus), yra kritikuotina ir neigtina.

Paklausiau Arūno kuo jie skiriasi nuo kitų, atsakė, kad juos galima vadinti būtent kostiumo performeriais, – jie neeksperimentuoja su kūnu kaip Eglė Rakauskaitė ar Marina Abramovič.

Reda – grafikė, kuria ofortus, tiesa, pastaruoju metu mažiau, o Arūnas yra tapytojas.

Šiuo metu Klaipėdos „Baroti“ galerijoje šalia Redos ofortų ir skulptūros, Arūnas eksponuoja naujausius savo tapybos darbus. Darbai ganėtinai didelių formatų, todėl tilpo tik keli, – apgailestavo, kad šalia „Laukinio vyro“ nėra „Laukinės moters“.

Prie darbo, kuriame moterys iš gandrų lupa vaikus, Arūnas sakė, kad tai posakio „gandras vaikus neša“ interpretacija. Panašu į gandrų kankinimą, iškeliama ekologinė problema – gamtos prievartavimo tema.

Uogintų performansą klaipėdiečiai pirmą kartą pamatė 2008 m. Klaipėdos piliavietėje. Persikreipusios figūros, krokodilai, akordeonas, ant kalno pasirodanti Marija ir žemyn riedanti galva. Butaforija, karnavalas, profanacija, sapnas, misterija? – suprask kaip nori.

Po metų jie pasirodė prie Menų doko per „Plartformos“ festivalį, – žemaitiška kosturica su grok jurgeli: nuplyšę pėdkelnės, stikliukai, akordeonas, – kažkas tokio lipnaus, kviečiančio tautą iš pradžių išsivemti, o paskui susivienyti vardan „laimės žiburio“.

Arūno paklausiau, ar šiuo metu kuria performansus kaip reakciją į vykstančius rinkimus. Arūnas atsakė, kad anksčiau menininkai plėsdavo temų ratą, o dabar patys politikai daro šou ir taip išplečia temų ratą, kad oho.

<<<

Uogintai su klaipėdiečiu performeriu Benu Šarka susipažino Šiauliuose, kai Benas juos mokino degti ugnį, statant „Jūratę ir Kastytį“. Savo vidiniais kambariais Benas, Reda ir Arūnas – labai panašūs kūrėjai, kurie gali vienas pas kitą vaikščioti be tuk tuk.

Uogintai padarė performansą be pykčio „Wake-up Frenkeli!“ – reakcija į paveldą Šiauliuose.

„Virus mada“ 2010 m. ant žalios musmirės, nuodingiausio grybo, uždėjo kaukolę / paleido pasivaikščioti vienišą akį.

Uogintai su kitais šiauliečiais dalyvavo 54-ojoje Venecijos bienalėje.

Redos Uogintienės „Angelų lietus“ – perlinkusios žmonių figūros tarsi vandens lašai. Turbūt, reakcija į Vilniaus angelais aplipusius pastatus, stogus ir langus.

<<<

Reda ir Arūnas atviri, nuoširdūs, lengvai, be įtampos interpretuoja savo darbus, LEIDŽIASI ČIUPINĖJAIMI, NES APSIRENGĘ NUOGAIS RŪBAIS, pritaikau S. Parulskio esė „Nuogi drabužiai“ pavadinimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *